Benedikto XVI kelionë á Brazilijà
 
 

(KAP, KAI) Geguþës 9–13 d. popieþius lankësi Brazilijoje. Tai buvo ðeðtoji Benedikto XVI kaip pontifiko uþsienio kelionë. Jos svarbiausi momentai – pirmojo Brazilijoje gimusio ðventojo, pranciðkono Antano Galvao kanonizacija ir Lotynø Amerikos bei Karibø vyskupø V generalinës konferencijos atidarymas Aparesidos ðventovëje.

Benedikto XVI kelionë á Brazilijà buvo sëkminga: popieþius sutiktas labai nuoðirdþiai, apþvalgininkai pastebëjo jo þvalià laikysenà, gerà sveikatos bûklæ. Šventasis Tëvas savo þinià skelbë graþia braziliðka portugalø kalba, leidosi uþkreèiamas tenykðèiø þmoniø entuziazmo. Aplankiusiam Lotynø Amerikà popieþiui rûpëjo „Vilties kontinentas”, kuriame gyvena daugiau kaip treèdalis pasaulio katalikø. Šiame kontinente per pastaruosius keturis deðimtmeèius Katalikø Baþnyèia prarado daug tikinèiøjø, kurie perëjo á ávairias sektas. Nors pastaruoju metu ðis procesas kiek sulëtëjæs, taèiau Benediktas XVI ápareigojo Brazilijos Baþnyèià imtis naujo veiklos plano: „kontinento misijos“ ir „kokybinio ðuolio“. Jis taip pat aiðkiai pritarë „ pasirinkimui pirmenybæ teikti vargðams“ – nuostatai jau 40 metø vyraujanèiai Lotynø Amerikos teologijoje. Šventajam Tëvui ne maþiau rûpëjo visuomenës pokyèiai, istoriðkai primenantys XIX a. Baþnyèios ir valstybës konfrontacijà, beje, labai daug kainavusià Baþnyèiai. Prieðprieðos nuostatà pademonstravo sveikatos apsaugos ministras Jose Temporao: jis demonstratyviai atsisakë dalyvauti susitikime su popieþiumi narkomanø reabilitacijos centre „Fazienda da Esperanca“, reikia manyti, protestuodamas dël Baþnyèios nuostatos abortø atþvilgiu.

Benediktas XVI Brazilijoje iðdëstë aiðkià moralës þinià: jis ragino ginti ðeimà, stiprinti tikëjimà, priimti sektø iððûká, o ypaè siekti teisingumo ir kovoti su skurdu. Šios temos buvo plëtotos penktojoje generalinëje Lotynø Amerikos ir Karibø vyskupø konferencijoje. Popieþius priminë vyskupams jø pareigà mokyti nepaprastinant tikëjimo tiesø, deramai ðvæsti liturgijà ir teikti sakramentus, rûpintis vargðais ir nuskriaustaisiais. Šventasis Tëvas labai aiðkiai pabrëþë, kad Baþnyèia nëra politinë ideologija, socialinis judëjimas ar ekonominë sistema.

Pasveikinimas

Popieþius pradëjo savo kelionæ palaiminimu: „Telaimina Dievas Lotynø Amerikà ir Brazilijà“, taip parodydamas, jog ði didþiulë ðalis uþima ypatingà vietà jo ðirdyje. Já pasitikusiam Brazilijos prezidentui Luisui Ignacio Lula da Silva popieþius sakë: „Baþnyèia trokðta kiekvienoje situacijoje atskleisti moralines vertybes ir ugdyti pilieèius, kad galëtø sàmoningai ir laisvai priimti sprendimus.“ Susitikimo fonà sudarë átempti Baþnyèios ir valstybës santykiai, ypaè abortø ir religijos dëstymo mokyklose klausimais. Prezidentas Lula sveikindamas popieþiø pabrëþë Baþnyèios indëlá á moraliná ir visuomeniná brazilø tautos vystymàsi, taip pat Apaðtalø Sosto paramà kovojant su skurdu. Nepaisant vësaus ir lietingo oro Šventàjá Tëvà sveikino tûkstanèiai þmoniø. Ið San Paulo miesto prefekto Benediktas XVI priëmë miesto raktus ir jam suteiktà garbës pilietybæ.

Susitikimas su jaunimu

Geguþës 10 d. vakare deðimtys tûkstanèiø jaunuoliø temperamentingais ðauksmais sveikino Benediktà XVI San Paulo Paulo Machado de Carvalho stadione. Brazilø kultûros groþá ir ávairovæ atspindëjo ávairiø genèiø indënø, portugalø kolonizatoriø, kaubojø, kapoeiros ir sambos ðokëjø drabuþiai bei ðokiai, kuriuos atliko apie 150 jaunuoliø ið fokoliarø judëjimo.

Virð stadiono iðkilusio didþiulio altoriaus pagrindinis akcentas buvo Šventàjà Dvasià simbolizuojantis baltas balandis. Jaunimo atstovai pristatë popieþiui savo problemas bei rûpesèius. Kai kurie jø keliavo á susitikimà daugelá valandø autobusais ar net laivais, pavyzdþiui, ið Amazonijos regiono. Jaunimo liudijimai atskleidë Brazilijai bûdingà socialinæ atskirtá. Jaunas seminaristas pasakojo apie kalëjimø sielovadà ir priminë, kad daug nepilnameèiø nuteisti uþ þmogþudystes ar narkotikø prekybà labai grieþtomis bausmëmis – kalëti iki gyvos galvos. Katalikiðko judëjimo atstovas kalbëjo apie nelegaliai dirbanèius jaunuolius, kuriems gresia prostitucija ar narkotikai. Popieþius savo kalboje jaunimui pirmiausia áspëjo juos dël materializmo ir laicizmo pavojaus, ragino neiðsigàsti susidûrus su nesëkmëmis, prievarta, narkomanija, turto ar valdþios ambicijomis. Šventasis Tëvas taip pat ragino angaþuotis saugant naikinamà Amazonijos aplinkà. Jis ragino siekti teisingesnës ir broliðkesnës visuomenës, iðsiskiriant mandagumu bûti krikðèioniðkos elgsenos pavyzdþiu savo aplinkoje. Šventasis Tëvas priminë Santuokos sakramentu grindþiamos ðeimos svarbà, ragino gerbti gyvybæ nuo prasidëjimo iki natûralios mirties. Benediktas XVI jaunuoliams sakë: „Baþnyèiai reikia jûsø, kad parodytumëte pasauliui Kristaus veidà <…>. Gyvenkite entuziastingai, dþiaugsmingai, taèiau visø pirma – atsakingai.“

Laukiama Brazilijos sutarties su Šventuoju Sostu

Tà paèià dienà popieþius su mandagumo vizitu apsilankë prezidento rezidencijoje Palacio dos Bandeirantes. Nepasiteisino iðankstinës þiniasklaidos prognozës: nebuvo kalbama nei apie abortus, nei apie kontracepcijà. Šventasis Tëvas iðreiðkë viltá, jog prezidento Lulos kadencijos metu bus pasiraðytas Brazilijos ir Šventojo Sosto sutartis. Ši sutartis turi sureguliuoti Katalikø Baþnyèios veiklos Brazilijoje principus. Prezidentas kalbëjo apie ðeimos reikðmæ atnaujinant pamatines visuomenës vertybes. Jo nuomone, etiniø vertybiø smukimas ðiandienos pasaulyje sietinas ne su skurdu, bet su globalizacija, þiniasklaidos veikla ir þmogiðkøjø santykiø merkantilizacija. Popieþiui buvo padovanotas jo vizito Brazilijoje proga iðleistas paðto þenklas, kuriame Benediktas XVI vaizduojamas Aparesidos Dievo Motinos ðventovës fone.

Rabino palaiminimas

Vëliau San Paulo ðv. Benedikto vienuolyne Benediktas XVI susitiko su 9 krikðèioniðkøjø konfesijø atstovais, judëjø ir musulmonø bendruomeniø vadovais. Þydø rabinas Henris Sobelis papraðë popieþiaus palaiminimo, ir Benediktas XVI jam já suteikë. Po to rabinas papraðë popieþiaus leidimo palaiminti já ir, gavæs sutikimà, palaimino judëjø palaiminimo forma.

Palaiminimai pro langà

Benediktas XVI nuo pat atvykimo dienos nepamirðo pareikðti palankumo tikintiesiems, susibûrusiems po vienuolyno, kuriame gyveno, balkonu. Šventasis Tëvas ne tik laimino susirinkusiuosius, bet taip pat portugaliðkai juos pasveikino. Gyvendamas San Paulo benediktinø vienuolyne Benediktas XVI ið viso 11 kartø sveikino susibûrusius po jo balkono langu þmones.

Pirmasis brazilø ðventasis

Treèiàjà vizito dienà San Paulo Campo de Marte (Marso lauke) 1,2 mln. þmoniø dalyvavo pirmojo brazilø ðventojo Antano (Frei Galvao) kanonizacijos iðkilmëse.

Pranciðkonas Antonio de Sant Ana Galvão (jo vienuolinis vardas ðv. Onos Antanas), kitaip vadinamas Frei Galvao (1739–1822), buvo Nekaltojo Prasidëjimo seserø kongregacijos vienas ið steigëjø. Pasakojama, kad jis pasiþymëjo neáprastais gebëjimais: bilokacija, telepatija, levitacija. Šis ðventasis taip pat pagarsëjo tuo, kad tikintiesiems dalydavo ið ryþiø popieriaus susuktas „tabletes“ su trumpa malda Nekaltai Pradëtajai Marijai. Per tai daugelis patyrë stebuklingà iðgijimà. Ir ðiandien jo ákurtos vienuolijos seserys kasdien pagamina po 5 tûkst. „tableèiø“ ir iðdalija jas tikintiesiems. Yra daugybë liudijimø apie jo uþtarimu gautas malones: iðgydymus nuo vëþio, inkstø ligø, nëðtumo sutrikimø ar taip pat pagalbà nevaisingoms poroms susilaukti kûdikio.

Popieþius iðkëlë ðventojo Antano Galvão liudijimà, aktualø ðiais hedonizmo laikais: „Pasauliui reikia skaidraus gyvenimo, tyrø sielø, paprastumo pavyzdþio; þmoniø, kurie nesutinka, kad á juos bûtø þvelgiama kaip á malonumø objektus. Tai bûtina pasakyti kai kurioms þiniasklaidos priemonëms, iðjuokianèioms santuokos ðventumà ir ikisantuokinæ skaistybæ.“

Ant didþiulio altoriaus San Paulo dangoraiþiø fone iðkilo Nekaltai Pradëtosios Dievo Motinos ir Frei Galvao atvaizdai, taip pat 8 metrø kryþius. Ið popieþiaus rankø komunijà priëmë 21 metø mergina Daniella Cristina da Silva, bûdama ketveriø metø ji ðventojo Frei Galvão uþtarimu buvo iðgydyta nuo nepagydomos ligos.

Pastabos vyskupams

Tà paèià dienà Benediktas XVI susitiko su Brazilijos vyskupais San Paulo katedroje, kur visi ðventë Vakarinës (Miðparø) liturgijà. Vietos þiniasklaida popieþiaus kalboje áþvelgë pastabø vietos hierarchams. Benediktas XVI paragino juos ir visà Brazilijos Baþnyèià labiau angaþuotis misijø veiklai. Popieþiaus nuomone, tikinèiøjø nutolimo nuo Baþnyèios pagrindinë prieþastis – atitinkamo lygmens evangelizacijos trûkumas. Šventasis Tëvas kvietë vyskupus ásitraukti á naujas sielovados iniciatyvas, pirmiausia siunèiant misionierius á priemiesèius ir ðalies gilumà.

Áspëjimas narkotikø prekeiviams

Geguþës 12 d. popieþius lankësi Guaratinguetá savivaldybëje ásikûrusioje narkotikø reabilitacijos bendruomenëje – Vilties fermoje (Fazenda da Esperança), kur gyvena ir gydosi 300 jaunuoliø. Popieþiaus apsilankymui buvo bûdinga neformalia ir labai ðilta atmosfera.

Pirmiausia Šventasis Tëvas apsilankë naujai pastatytoje palapinës formos koplyèioje ir jà paðventino. Jis taip pat susitiko su ðioje bendruomenëje gyvenanèiomis seserimis klarisëmis, kurios savo malda lydi kovojanèius su priklausomybëmis jaunuolius. Popieþius iðklausë penkiø besigydanèiø jaunuoliø dramatiðkus liudijimus. Jis ragino juos bûti vilties ambasadoriais. Popieþius priminë, kad, statistikos duomenimis, Brazilija yra tarp ðaliø, kuriose daugiausia turinèiø priklausomybæ nuo narkotikø ir svaigalø. Benediktas XVI stipriais þodþiais áspëjo narkotikø prekeivius susimàstyti apie jø daromà blogá daugeliui jaunuoliø ir suaugusiøjø ið ávairiø visuomenës sluoksniø. Šventasis Tëvas perspëjo, kad Dievas pareikalaus ið jø ataskaitos uþ padarytà blogá ir pridûrë: „Negalima tokiu bûdu trypti þmogaus orumo. Padarytas blogis sulaukia to paties pasmerkimo, kurá Jëzus iðreiðkë Dievo mylimø maþutëliø papiktintojams.“ Susitikimo pabaigoje popieþius padovanojo 100 tûkst. doleriø Vilties fermos plëtrai.

Italø spauda Benedikto XVI iðtartus smerkimo þodþius narkotikø prekeiviams palygino su Jono Pauliaus II kritika mafijai prieð keturiolika metø Sicilijoje, Agrigente.

Pirmoji Vilties ferma Guaratinguetá atsirado prieð dvideðimt penkerius metus. Terapija labai paprasta: gyvenama bendruomenëje, kur darbas vienijamas su malda. Šiuo metu paèioje Brazilijoje veikia 32 Vilties fermos, kuriose gyvena daugiau kaip 8 tûkst. nuo narkotikø bei alkoholio priklausomø jaunuoliø. Panaðios bendruomenës veikia taip pat kitose pasaulio ðalyse.

Brazilø tautos svetingumas

Geguþës 12 dienà nacionalinëje Dievo Motinos ðventovëje Aparesidoje popieþius drauge su dvasininkijos ir paðvæstojo gyvenimo atstovais meldësi roþiná. Maldos pabaigoje dþiaugësi, kad buvo priimtas su didele meile. „Ávairios pripaþinimo apraiðkos atskleidþia, kaip labai mylite ir gerbiate Apaðtalo Petro ápëdiná“, – sakë Šventasis Tëvas. Popieþiaus kalbà daþnai pertraukdavo plojimai ir ðûksniai, ypaè tuomet, kai jis kalbëjo apie tarnystæ, gyvenimo paaukojimà Kristui ir paðaukimà á ðventumà. Priminus Jonà Pauliø II susirinkusieji ðventovëje skandavo: „Santo! Santo!“
Nacionalinëje Aparesidos Marijos ðventovëje kasmet apsilanko daugiau kaip 8 mln. piligrimø. Spalio pabaigoje per vienà savaitgalá ten susirenka daugiau apie 200 tûkst. þmoniø.

Popieþius ragino tikëti á Dievà, kuris yra Meilë

Geguþës 13 d. Lotynø Amerikos ir Karibø vyskupø V generalinës konferencijos áþangos Miðiose dalyvavo apie 150 tûkst. tikinèiøjø. Homilijoje Benediktas XVI ragino tikëti ne politine ideologija, visuomeniniais sàjûdþiai ar visuomenës santvarka, bet á Dievà, kuris yra Meilë. Popieþius sakë, jog tikëjimas á Dievà, kuris yra Meilë, yra brangiausias Lotynø Amerikos þemyno lobis: „Bûtent tas tikëjimas padarë Amerikà Vilties kontinentu“, – sakë popieþius.

Prieð maldà Regina Coeli popieþius uþsiminë apie 90-àsias Marijos apsireiðkimo Fatimoje metines. Jis pavadino Fatimos apreiðkimus „pranaðiðkiausiais“ ið ðiuolaikiniø apsireiðkimø. Popieþius pavedë Dievo Motinai badaujanèiuosius, primindamas Jungtiniø Tautø pasaulinës maisto programos remiamà akcijà prieð badà.

Pagrindinës evangelizacijos problemos

Lotynø Amerikos ir Karibø episkopato (lot. CELAM) V generalinëje konferencijoje Benediktas XVI tarë áþangos kalbà. Konferencijoje dalyvavo 266 asmenys, tarp jø balso teisæ turëjo 161, palyginti su ankstesne CELAM generaline konferencija, vykusia 1992 m. Santo Dominge, beveik perpus maþesnis balso teisæ turinèiø nariø skaièius. Nors delegatø bûta maþiau, uþtikrinta didesnë CELAM sudaranèiø 22 nacionaliniø bei regioniniø vyskupø konferencijø átaka.

Savo kalbà apie treèiojo tûkstantmeèio iððûkius Baþnyèiai Benediktas XVI pradëjo apmàstydamas ðio þemyno evangelizacijos istorijà. Jis pabrëþë, jog Evangelijos skelbimas nebuvo svetimos kultûros primetimas ir nenulëmë ikikolumbiniø kultûrø nuðalinimo. „Utopija, stengiantis atgaivinti ikikolumbines religijas ir atskirti jas nuo Kristaus ir visuotinës Baþnyèios, bûtø ne paþanga, bet regresas, – sakë popieþius. – Pirminiø tautø iðmintis sëkmingai padëjo joms jungti jø kultûras su krikðèioniðkuoju tikëjimu, atneðtu misionieriø.“ Popieþius labai aiðkiai áspëjo dël kontraversiðko vadinamojo „indigenizmo“ poþiûrio. Indigenizmo sàvoka, nukaldinta Europos teologø, uþtemdo Lotynø Amerikos tikrovæ, kuriai bûdingas neiðskiriamas europietiðkø ir indëniðkø elementø miðinys.

Savo kalboje popieþius iðkëlë turtingus ir gilius vietos þmoniø pamaldumo elementus. Benediktas XVI gyrë daugelio tikinèiøjø pasaulieèiø tikëjimo brandumà, jaunimo sielovadà, naujuosius baþnytinius judëjimus bei paðvæstojo gyvenimo institutus. Taèiau jis taip pat atkreipë dëmesá á krikðèioniðkojo gyvenimo raiðkos nusilpimà.

Popieþius iðkëlë tiek marksistinës, tiek kapitalistinës sistemos destruktyvias klaidas. Pasak jo, tos klaidos kyla dël to, kad pripaþástamos vien medþiaginës gërybës, taip pat visuomenës bei politikos problemos. Benediktas XVI pabrëþë, jog „amputuojant pamatinæ tikrovæ – Dievà“ klaidingai suvokiama ir kita tikrovë.

Benediktas XVI nurodë, kad neatidëliotinai bûtina ugdyti tikinèiuosius Baþnyèios socialinio mokymo srityje, atsiþvelgiant á naujas globalizacijos tendencijas ir didëjant visuomenës nelygybei. Popieþius priminë, jog tikra plëtra turi bûti orientuota á þmogaus visuminá ugdymà, ir ragino uþkirsti kelià rimtoms socialinëms nelygybëms.

Šventasis Tëvas këlë klausimà, kaip Baþnyèia gali prisidëti spræsdama neatidëliotinas visuomenines ir politines problemas, tarp jø vargo ir skurdo problemà. Pasak jo, viena pagrindiniø tø problemø sprendimo sàlygø – teisingesniø struktûrø kûrimas. Šventasis Tëvas labai aiðkiai ragino Baþnyèià laikytis toliau nuo politinës veiklos. Jis paaiðkino, kad politika „nepriklauso tiesioginei Baþnyèios kompetencijai, o gerbti sveikà pasaulietiðkumà, politiniø paþiûrø pliuralizmà bûdinga tikrai krikðèioniðkai tradicijai“. Benediktas XVI áspëjo, jog Baþnyèia, praradusi nepriklausomybæ ir moraliná autoritetà, tapatindamasi tik su kokiu nors vienu politiniu keliu, ið tikrøjø daug maþiau nuveiktø vargðø ir teisingumo labui.

Popieþius nurodë taip pat bûtinybæ rûpintis ðeima, atkreipë dëmesá á skausmingas moterø þeminimo apraiðkas. Pasak jo, valstybë privalo remti ðeimø motinas, siekianèias visiðkai atsidëti vaikø auklëjimui ir tarnavimui ðeimai.

Kalbëdamas apie kunigus popieþius sakë, kad kiekvienas jø pirmiausia turi bûti „Dievo þmogumi“, tik tuomet jis pajëgs neðti Dievà þmonëms.

Pasaulieèius popieþius ragino imtis bendros atsakomybës kuriant visuomenæ pagal Evangelijos kriterijus: „entuziastingai ir ryþtingai, bendrystëje su savo ganytojais“. Jis pripaþino, kad darbas su jaunimu yra prioritetas, primindamas, jog Lotynø Amerikoje daugumà gyventojø sudaro jaunimas.

Šventasis Tëvas pavedë generalinës konferencijos posëdþius, visà Lotynø Amerikà ir Karibus Gvadalupës Dievo Motinai – Amerikos globëjai ir Aparesidos Dievo Motinai – Brazilijos globëjai.

„Baþnyèios þinios“
katalikai.lt

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt